Muzikos restorane iš viso nebuvo, bet jei ir būtų buvusi, jos netrukus būtume negirdėję, nes tarp atėjusiųjų iš karto įsiplieskė tokie karšti, intensyvūs ir garsūs pokalbiai, kad visas restoranas ėmė gausti ir ūžti, ir tas gaudesys pasklido po visą didelę loftinę erdvę ir iki pat aukštų rudų lubų. Kaip koks studentų pirmūnų debatų klubas tik ne kokioje nors nušiurusioje universiteto auditorijoje, bet labai vėsioje modernioje erdvėje. Erdvė iš tiesų fantastiška – didelė ir protingai padalinta į kelias dalis dviejų aukštų, plačių, storo medžio barų. Viename jos šone – irgi medžio lentynos su ant jų sudėtais aliejais, mineralinio vandens buteliais, stipriu alkoholiu ir kitais maisto akompanimentais. Priešingame šone – viena gili nišinė lentyna, maždaug juosmens aukštyje. Ant jos – stiklainiai su džiovintais makaronais ir kitokiais dalykais, atliekančiais dekoratyvinę funkciją. Taigi – baltos sienos, daug rudo medžio, ant ilgų laidų kabantys rudi šviestuvai ir gražūs maisto produktai. Štai ir viskas, ko reikia tobulam restorano dekorui.
Tavsiye
